Šį žaidimą žaidžia 2 žaidėjai. Jam reikia 11 kortų.
Galima, pavyzdžiui, paimti pikų tūzą, karalių, damą, berniuką, dešimtakę, devynakę, aštuonakę, septynakę, šešakę, penkakę ir keturakę. Vietoje kortų tinka taip pat kartono ar storesnio popieriaus lapeliai, kuriuose surašyti skaičiai nuo 1 iki 11.
Šį gana įtemptą žaidimą dažniau pralaimi tas žaidėjas, kuris neblefuoja, t.y. neužduoda savo partneriui klaidinančių klausimų.
Pirmasis dalytojas išrenkamas burtais. Sumaišytas ir perkeltas kortas jis dalija tokiu būdu: pradžioje duoda partneriui ir sau po 2 kortas, po to vieną užverstą kortą padeda viduryje, o po to padalija dar po 3 kortas.
Laimi tas žaidėjas, kuris atspėja užverstąją kortą. Abu žaidėjai mato tik savo 5 kortas, vadinasi užverstoji korta yra 1 iš 6, o tikimybė atspėti ją iš karto yra nepilni 17 procentų.
Tikimybei padidinti žaidėjai pakaitomis, pradedant dalytojo varžovu, klausinėja vienas kitą, ar jis turi tokią tai kortą. Pastarasis turi atsakyti tik teisybę, o jei klausiamą kortą jis turi - privalo ją atverstą padėti ant stalo. Jei paklaustasis tokios kortos neturi, jis iš karto gali daryti išvadą, kad ši korta ir yra ta užverstoji. Siekiant šito išvengti ir šiek tiek sukomplikuoti žaidimą, klausinėjančiajam leidžiama klausti kortos, kurią turi jis pats. Todėl paklaustas ir neigiamai atsakęs žaidėjas nežino, ar ta korta guli užversta ant stalo, ar jo varžovas blefuoja. Kad varžovas blefavo jam paaaiškėja tada, kai sekantį kartą varžovas nepaskelbia už- verstos kortos pavadinimo, o vėl klausia.
Taip pasikeisdami žaidėjai klausinėja vienas kitą, kol vienas jų, atėjus jo eilei klausti, pasako užverstos kortos pavadinimą. Kai, šią kortą atvertus, pasirodo, kad ji tokia ir yra, žaidėjas gauna teigiamą tašką, o jeigu ne tokia - neigiamą tašką.
.jpg?v=1.014689139)
