Kaip buvo šlykštu žiūrėt į JAE rinktinę prie Zaccheroni. Gynybinis, atsargus futbolas net prieš autsaiderius. Futbolas, kuris buvo visiškai netinkamas, turint komandoj lyderius it O.Abdulrahman, Mabkhout, Khalil. Visi atakuojančio plano futbolininkai. Bet įvyko fiasko Azijos čempo pusfinaly 0-4 prieš Katarą ir italas pasitraukė. Atėjo olandas van Marwijk. Treniravęs regione Saudo Arabijos rinktinę ir netgi ją išvedęs į pasaulio čempą su gerokai patrauklesniu žaidimu. Tą bando sugrąžint ir į JAE rinktinę. Šiek tiek tai stringa dėl kai kurių lyderių traumų, kurie dar tik grįžinėja į ritmą. Bet bent jau braižas matosi ir žaidimas kur kas racionalesnis turimai sudėčiai - daug atakos, kreatyvo ir t.t. Aišku tuo pačiu išlenda ir gynybinės bėdos, bet prieš komandą it Indonezija galima parizikuot. Pastarieji irgi mėgsta pult, tiesiog toks jų stilius, nuo klubų, kurių pagrindu sudaryta rinktinė, iki pačios rinktinės. Aišku lygis žemesnis, todėl kartais tiesiog būna priversti eit į gynybą ne savo noru ir tas jiem sekasi sunkiau, nes statyt gynybinių sienų jie paprasčiausiai nemoka (Zaccheroni galėtų padėt j/k). Taigi prasileidžia irgi nemažai, grupėj žemesnio rango varžovai nei JAE - Malaizija ir Tailandas jiem atseikėjo po tris, tiesa, patys įmušė du Malaizijai ir turėjo labai gerų šansų prieš Tailandą, tiesiog nepasisekė. Manau vaizdas gali būt panašus ir čia - įmušt gali, Marwijk'o JAE turėtų suteikt progų, bet apsigint nematau šansų - Marwijk'o JAE tiesiog efektyvesnė puolime. Sėkmės 😉
- Balsų: 6
Komentarai (0)