NELIKO KO DAUGIAU SIEKTI
Mėtydamas kamuolį į krepšį nuo savo mėgstamos baudų metimo linijos, paprastai skaičiuoju, kiek kartų pataikysiu iš 50-ties metimų. Praėjusį rudenį pavyko sumesti netgi 48/50 baudų.
Šią vasarą buvo progų ne vieną savaitgalį užsukti į krepšinio aikštelę, tad ne nuostabu, jog savąjį rekordą (48 iš 50) pakartojau net kelis kartus.
Šiandien - paskutinis vasaros sekmadienis. Nors vakar gana stipriai įsilijo, tačiau, nešinas kamuoliu, jau buvau pakeliui į aikštelę ir nusprendžiau atgal nebegrįžti. Tiesa, mėtyti į krepšį teko su striuke, tačiau šlapias kamuolys, kaip visada, puikiai lipo prie delno ir smagiai skrodė apsunkusį nuo lietaus tinklelį.
Pirmoji serija, dar nepašilus - 40/50 taiklių baudos metimų. Antroji - 48 iš 50-ties. O kiek vėliau įvyko tai, ko niekaip neplanavau: pataikiau visus penkiasdešimt kartų iš eilės ir dar - devynis kartus viršaus! Taigi, gavosi 59 taiklūs baudų metimai paeiliui! 😇
Smagu tai smagu, tik pamaniau, jog po tokios 50/50 serijos jau nebeturėsiu, ko siekti - riba. 🙄
Šiandien nuskubėjau į aikštelę vėl - norėjosi įsitikinti, jog vakar nebuvo kažkokia stebuklinga diena. Galima sakyti, įsitikinau: dukart pataikyta 48/50, o ilgiausia taiklių metimų serija - 37. Kamuolys, beje, kaip ir vakar, buvo šlapias; nors ir nelijo, tačiau aikštės danga nespėjo visiškai išdžiūti.
Ką gi, su baudų metimais jau viskas aišku: juos per pustrečių metų įvaldžiau kaip reikiant (sakyčiau, geriau, negu norėjau).
KAS TOLIAU? 🙄
Turiu dar vieną kitą sumanymą, reikės pamėginti...
59 is eiles lauko salygomis! Respectas!
Labiausiai trukdytų vėjo gūsiai. Na, ir šaltis, žinoma, jeigu imtų stingti raumenys.
Matau, atėjo laikas kada nors papasakoti, kokiomis sąlygomis prieš maždaug keturiasdešimt metų aš mokiausi mėtyti į krepšį. Artimiausiu metu apie tai parašysiu. : )
Laikas mums gyvenime duodamas dykai, tačiau tuo pačiu jis yra bene pats vertingiausias dalykas, kurį turime.
Kiek laisvo laiko mes iššvaistome veltui, stebėdami sporto rungtynes - marias... O juk tą patį laiką galima būtų praleisti ne tik maloniai, bet ir naudingai. Taip taip, aš kalbu apie lažybas.
Esu ne kartą girdėjęs apie lažybų strategijas, kurios nereikalauja itin daug žinių, analizių ar intuicijos, tačiau yra saugios, o ilgoje laiko atkarpoje - netgi gana pelningos. Artėjant šaltajam bei tamsiajam metų periodui, kuomet didžiąją laisvo laiko dalį praleisime namie, galbūt - prie kompiuterių ar TV, ketinu iki kitos vasaros rimtai ir metodiškai pamąstyti apie tokias lažybų strategijas bei jas patestuoti. Juk devynis artimiausius mėnesius sporto įvykių bus su kaupu - tik rinkis, kurią sporto šaką geriau išmanai ir kuri tau arčiau širdies...
Raginus ir jus: nešvaistykite savo laiko veltui. Mąstykite, ugdykite trūkstamas būdo savybes, kurkite planus ir juos įgyvendinkite. Tegul jūsų laisvas laikas dirba jums. 😎
Na o dėl strategijų testavimo, bent jau pas mane patikėk pilnas sąsiuvinis, excelis įvairių testų, statistikų ir pan
Yra tik vienas niuansas, kada tu kažką atrasi, tai lažybų bendrovė vistiek neleis tuo naudotis ir imsis paskutinio savo šiaudo, t.y limitavimas.. Ką aš jau ir patyriau
Labas. Džiugu vėl tave girdėti. 😉
Man patiko, jog parašei: "kada tu kažką atrasi, tai...", o ne: "jeigu tu kažką atrasi"...
Vadinasi, tiki, kad atrasiu. Malonu. : )
Lošimo strategijų būna įvairių ir taikomų skirtingais tikslais.
Labai labai seniai, kai mane traukė kazino atmosfera ir kai ten užsukdavau, esu matęs kelis studentus, kurie lošdami naudojo, iš pirmo žvilgsnio, absurdišką "strategiją". Tačiau jie išeidavo, nieko nepralošę (nors nieko ir nelaimėję), smagiai praleisdavo vakarą ir dar spėdavo nemokamai kazino lankytojams siūlomo alaus atsigerti... : ) Ne taip jau blogai, tiesa?.. : )
Tuo tarpu daugelio lažybininkų tikslai kažkodėl yra labai grobuoniški: vieni norėtų "nuskausminti" lažybų bendroves, kiti - iš lažybų gyventi...
Mano galva, gyventi reikia iš savo darbo, o ne iš lažybų. 😎
O lažintis - visų pirma pramogai, stengiantis, kad ji nebūtų nuostolinga. Tam ir reikalingos lažybų strategijos. 😉
Turiu strategija, bet neturiu Bet365 acc, o tai strategijai reikia būtent jos, dabar bandau kita strategija, žiūrėsiu kaip seksis. Strategijų ieškoti, jas testuoti, netgi įdomu. Bet kad iš lažybų gyventi praktiškai neįmanoma, jau dėl mano išsakytos priežasties, tačiau prisidurti prie atlyginimo, kodėl gi ne? 😁
Kad kažką atrasi, tai net neabejoju 😁
Turiu strategija, bet neturiu Bet365 acc, o tai strategijai reikia būtent jos, dabar bandau kita strategija, žiūrėsiu kaip seksis. Strategijų ieškoti, jas testuoti, netgi įdomu. Bet kad iš lažybų gyventi praktiškai neįmanoma, jau dėl mano išsakytos priežasties, tačiau prisidurti prie atlyginimo, kodėl gi ne? 😁
Aš į lažybas pirmiausia žiūriu kaip į sudėtingą loginę užduotį, kurią norisi išspręsti ir už kurios teisingą sprendimą duodamas piniginis prizas, o ne kaip į azartinį lošimą.
Įvaldęs baudų metimus į krepšį, iškėliau sau dar porą iššūkių, kuriuos pavyko gana greitai įgyvendinti.
Svarbiausia, baigiu vaduotis iš tris mėnesius diena dienon kamavusio fizinio skausmo (be medikų pagalbos; į gydytojus buvau kreipęsis, tačiau jie nepadėjo, teko kapstytis pačiam).
Antra, "sulipdžiau" lažybų strategiją "pensininkams": ji nereikalauja nei ypatingų žinių ar sugebėjimų, nei didelių investicijų. Tereikia turėti daug laisvo laiko (kaip kad turi pensininkai), griežtai laikytis žaidimo plano ir - jokios saviveiklos, jokio azarto. Viskas.
Dabar savo pasiekimus reikėtų užtvirtinti, o toliau - šlifuoti iki begalybės (bei imtis kitų iššūkių).
Kol neatėjo tikrasis ruduo, kiekvienai progai pasitaikius, lekiu į krepšinio aikštelę. Ėmiau mėtyti baudas, specialiai pasunkinęs sau sąlygas: mėtau kietesnį kamuolį į krepšį kietu lanku ir prastesniu oru, naujoje vietoje. Galima sakyti, kartais pasijuntu beveik kaip naujokas, kol prisitaikau prie pakitusių aplinkybių. : ) Tai - labai vertinga patirtis, padedanti suprasti, jog TOBULĖJIMUI RIBŲ NĖRA. 😇
TOBULĖJIMUI RIBŲ NĖRA
Įvaldęs baudų metimus į krepšį, iškėliau sau dar porą iššūkių, kuriuos pavyko gana greitai įgyvendinti.
Svarbiausia, baigiu vaduotis iš tris mėnesius diena dienon kamavusio fizinio skausmo (be medikų pagalbos; į gydytojus buvau kreipęsis, tačiau jie nepadėjo, teko kapstytis pačiam).
Antra, "sulipdžiau" lažybų strategiją "pensininkams": ji nereikalauja nei ypatingų žinių ar sugebėjimų, nei didelių investicijų. Tereikia turėti daug laisvo laiko (kaip kad turi pensininkai), griežtai laikytis žaidimo plano ir - jokios saviveiklos, jokio azarto. Viskas.
Dabar savo pasiekimus reikėtų užtvirtinti, o toliau - šlifuoti iki begalybės (bei imtis kitų iššūkių).
Kol neatėjo tikrasis ruduo, kiekvienai progai pasitaikius, lekiu į krepšinio aikštelę. Ėmiau mėtyti baudas, specialiai pasunkinęs sau sąlygas: mėtau kietesnį kamuolį į krepšį kietu lanku ir prastesniu oru, naujoje vietoje. Galima sakyti, kartais pasijuntu beveik kaip naujokas, kol prisitaikau prie pakitusių aplinkybių. : ) Tai - labai vertinga patirtis, padedanti suprasti, jog TOBULĖJIMUI RIBŲ NĖRA. 😇
Jei kada būčiau Kaune tikrai noreciau susirungti baudų metimai konkurse ?
Jei vyksi į Kauną, pranešk. Tiesa, orai vis prastėja (vėjuota, palyja). Dabar jau ne tik laiką tenka derinti, bet ir į orus žvalgytis...
Noriai parungtyniaučiau, nes visai neliko varžovų. : )
Jei vyksi į Kauną, pranešk. Tiesa, orai vis prastėja (vėjuota, palyja). Dabar jau ne tik laiką tenka derinti, bet ir į orus žvalgytis...
Nuo mažumės domiuosi ledo rituliu, žinau visus NHL klubus.
Neseniai mano vaikystės draugas lankėsi JAV, pavažinėjo po šiaurines valstijas ir pasijuto dar didesniu eruditu, nei buvo. Apskritai, jis labai mėgsta demonstruoti savo žinias.
Kartą jis metė man tokią gana įžeidžiančią repliką: "Tu domiesi visokiomis NHL lygomis, žinai, kokiuose klubuose žaidžia juodaodžiai (nors iš tikrųjų aš to nežinau, gal tik vieną klubą galėčiau paminėti), bet gal tu geriau pasidomėtum Amerikos valstijomis... Na, ar galėtum pasakyti, kokioje valstijoje yra, pavyzdžiui, Pitsburgo „Penguins“ klubas?"
Aš nesitikėjau tokios draugo atakos, o ir apie JAV valstijas beveik nieko nežinojau, tačiau Pitsburgo komandą mėgstu ir kažkur pasąmonėje užsifiksavę, jog miestas įsikūręs Pensilvanijoje, todėl, nors ir abejodamas, bet į draugo klausimą šiaip taip atsakiau. Nors draugas ir pats nežinojo teisingo atsakymo, tačiau, patikrinus Vikipedijoje, aš triumfavau - mano atsakymas buvo geras. : )
Bet tai - tik pradžia. Vieną karštą vasaros sekmadienį, kai labiau norėjosi pasėdėti prie kompiuterio, nei kur nors eiti, aš prisiminiau apie ką tik aprašytą nutikimą ir panorau daugiau pasidomėti JAV valstijomis. Susiradau internete tokią virtualią viktoriną, kurios pagalba kelias valandas mokiausi ne tik valstijų pavadinimus, bet ir jų geografinę padėtį. Ir ką gi: po kokių trijų valandų aš jau be klaidų galėjau per porą minučių parodyti žemėlapyje visas JAV valstijas. Atėjo laikas savo draugą "padėti į vietą". : )
Būdamas draugo namuose, lyg tarp kitko, jam pasakiau:
"Pameni, mes kažkada kalbėjomės apie JAV valstijas? Aš pamąsčiau apie tai ir manau, jog JAV valstijų galėčiau parodyti žemėlapyje netgi daugiau, negu Europos šalių."
Mėgstantis viskam prieštarauti draugas iš karto prarijo jauką ir arogantiškai tarė: "Labai abejoju."
Tada prasidėjo linksmoji dalis. Aš atverčiau jam internete virtualų žaidimą-viktoriną, kurio pagalba buvau išmokęs visas valstijas ir per kelias minutes, neskubėdamas, kad nesuklysčiau, vieną po kitos parodžiau jam visas penkiasdešimt valstijų. Kol netekęs amo draugas tylėjo, aš pridūriau: "Europos šalių aš taip gerai nežinau."
Norėdamas bent kiek reabilituotis, draugas paprašė atversti jam toje viktorinoje Europos žemėlapį be valstybių pavadinimų ir mėgino išvardinti bent jas, kadangi buvo važinėjęs po Europą. Kiek jis besistengė, tačiau padarė, berods, kokias keturias klaidas, nors Europoje valstybių yra kur kas mažiau, nei valstijų Amerikoje.
Taip mano vaikystės draugas liko "su nosimi", o aš savo viduje negalėjau sulaikyti juoko, žiūrėdamas į suglumusį draugo veidą. 😂
Jeigu kas nors norėtumėte pasitikrinti ar praplėsti savo geografines žinias, rekomenduoju puikų tinklapį:
online.seterra.com/lt
TOBULĖJIMUI RIBŲ NĖRA
Įvaldęs baudų metimus į krepšį, iškėliau sau dar porą iššūkių, kuriuos pavyko gana greitai įgyvendinti.
Svarbiausia, baigiu vaduotis iš tris mėnesius diena dienon kamavusio fizinio skausmo (be medikų pagalbos; į gydytojus buvau kreipęsis, tačiau jie nepadėjo, teko kapstytis pačiam).
Antra, "sulipdžiau" lažybų strategiją "pensininkams": ji nereikalauja nei ypatingų žinių ar sugebėjimų, nei didelių investicijų. Tereikia turėti daug laisvo laiko (kaip kad turi pensininkai), griežtai laikytis žaidimo plano ir - jokios saviveiklos, jokio azarto. Viskas.
Dabar savo pasiekimus reikėtų užtvirtinti, o toliau - šlifuoti iki begalybės (bei imtis kitų iššūkių).
Kol neatėjo tikrasis ruduo, kiekvienai progai pasitaikius, lekiu į krepšinio aikštelę. Ėmiau mėtyti baudas, specialiai pasunkinęs sau sąlygas: mėtau kietesnį kamuolį į krepšį kietu lanku ir prastesniu oru, naujoje vietoje. Galima sakyti, kartais pasijuntu beveik kaip naujokas, kol prisitaikau prie pakitusių aplinkybių. : ) Tai - labai vertinga patirtis, padedanti suprasti, jog TOBULĖJIMUI RIBŲ NĖRA. 😇
Gali pasidalinti lazybu strategija pensininkams?...ne pensininkas bet reiktu uzdirbti po 3-5 eur i diena...
Aš nenoriu nepažįstamų žmonių pastūmėti lažintis ir to nedarysiu.
Mano supratimu, šiame tinklapyje renkasi rimti lažybininkai, kurie ir be manęs žino, ką ir kaip veikti.
O naujokams yra tik vienas naudingas patarimas: NESILAŽINK.
Išmokęs JAV valstijas, panorau išmokti ir jų sostines. Bet kai atsiverčiau sostinių sąrašą, sau mintyse pasakiau: "Misija turbūt neįmanoma". 😐 Esmė ta, jog beveik visų JAV valstijų sostinės - retai girdimi ar visai man negirdėti miestai...
Niekada nebūčiau pagalvojęs, jog, pavyzdžiui, gerai žinomos Montanos sostinė yra Helena, Vašingtono valstijos - Olimpija, o Niujorko valstijos - Olbanis... Nekalbu jau apie tokias sostines, kaip Piras, Rolis, Boisė, Ogasta, Šajenas, Doveris ar De Moinas... Kaip jas visas įsiminti?.. : )
Bet, kaip liaudis sako, lašas po lašo ir akmenį pratašo. Svarbu būtų noro ir kantrybės, tada bus ir rezultatai.
Praėjo pora dienų, o aš jau galiu parodyti visų penkiasdešimties JAV valstijų sostines šiame žemėlapyje:
online.seterra.com/lt/vgp/3063
Tiesą sakant, tikrai nesitikėjau, jog tai pavyks. Bet svarbiausia - tiesiog imti ir daryti...
Net ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo PIRMOJO ŽINGSNIO.
"Jeigu tai, ką darai, tau nesiseka – liaukis tai daręs.
Jeigu tai, ką darai, tau sekasi – daryk tai daugiau."
Verta pamąstyti... 🙄
" MENAS YRA TAI, KO NEGALI PADARYTI KITI. "
(Andrejus Končialovskis)
Pirmasis sniegas... Automobiliai pabaltintais stogais tyliai stovi kiemuose ir, tarytum ištikimi šunys, klusniai laukia savo šeimininkų... Ramus šeštadienio rytas...
Po savaitės - Kalėdos, po dviejų - Naujieji metai...
Pamąsčiau, jog šiemet man pavyko įgyvendinti ne vieną savo "sportinį" troškimą...
Kadaise norėjosi parašyti 20-ties sėkmingų prognozių seriją - padaryta.
Mėginau tapti geriausiu mėnesio prognozuotoju - pavyko.
Porą metų atkakliai mėčiau baudų metimus, turėdamas šiokią tokią viltį, jog kada nors atliksiu 50 taiklių baudos metimų iš eilės - savo "nerealius" planus netgi viršijau, pataikęs 59 kartus...
Pamaniau, jeigu viskas taip neblogai einasi, kodėl neiškėlus sau dar kokio iššūkio, kad įdomiau, prasmingiau būtų gyventi ateinančius metus ar dvejus...
Faktiškai, šią savo temą sukurti mane ir paskatino vienas troškimas: kadaise sporto prognozuotojų konkurse laimėjęs 40 eurų premiją, ketinau padidinti ją iki penkiaženklės sumos. Deja, kol kas nepavyko. Rašau KOL KAS, nes aš nepamiršau ir neatsisakiau savo sumanymo. Tada mano planams sutrukdė kelios aplinkybės. Pirmiausia, pradėjau dirbti dviejuose darbuose, keldavausi 2 val. nakties, o laiko ir jėgų prisėsti prie lažybų rasdavau tik greitai prabėgančiais savaitgaliais.
Vėliau dėl visuotinio karantino buvo neribotam laikui sustabdyti visi čempionatai, nevyko sportinės varžybos, tad ir sporto lažybų klausimas savaime "išsisprendė" - lažybų nėra.
Bet laiko veltui aš negaišau: įgijau dar daugiau patirties, mokiausi iš daromų klaidų... Ir dabar, kai sąlygos naujam projektui palankios, aš startavau vėl.
TIKSLAS: padidinti savo "lažybų banką" 10 000 kartų.
ILGIAUSIAS TERMINAS: dveji metai.
PROGRAMA MAKSIMUM - padaryti tai jau iki 2022-ųjų metų pabaigos, t.y. maždaug per metus.
STARTINĖ SUMA - neskelbiama, bet patys suprantate, jog ji yra, švelniai sakant, labai nedidelė. : )
Kai aš tai įvykdysiu, automatiškai bus įgyvendintas ir mano nepavykęs mėginimas su 40 EUR nukeliauti iki keturženklės sumos. Kitaip sakant, vienu šūviu - du kiškius. 😉
Taigi, Let's go! 😎
Mėtydamas kamuolį į krepšį nuo savo mėgstamos baudų metimo linijos, paprastai skaičiuoju, kiek kartų pataikysiu iš 50-ties metimų. Praėjusį rudenį pavyko sumesti netgi 48/50 baudų.
Šią vasarą buvo progų ne vieną savaitgalį užsukti į krepšinio aikštelę, tad ne nuostabu, jog savąjį rekordą (48 iš 50) pakartojau net kelis kartus.
Šiandien - paskutinis vasaros sekmadienis. Nors vakar gana stipriai įsilijo, tačiau, nešinas kamuoliu, jau buvau pakeliui į aikštelę ir nusprendžiau atgal nebegrįžti. Tiesa, mėtyti į krepšį teko su striuke, tačiau šlapias kamuolys, kaip visada, puikiai lipo prie delno ir smagiai skrodė apsunkusį nuo lietaus tinklelį.
Pirmoji serija, dar nepašilus - 40/50 taiklių baudos metimų. Antroji - 48 iš 50-ties. O kiek vėliau įvyko tai, ko niekaip neplanavau: pataikiau visus penkiasdešimt kartų iš eilės ir dar - devynis kartus viršaus! Taigi, gavosi 59 taiklūs baudų metimai paeiliui! 😇
Smagu tai smagu, tik pamaniau, jog po tokios 50/50 serijos jau nebeturėsiu, ko siekti - riba. 🙄
Šiandien nuskubėjau į aikštelę vėl - norėjosi įsitikinti, jog vakar nebuvo kažkokia stebuklinga diena. Galima sakyti, įsitikinau: dukart pataikyta 48/50, o ilgiausia taiklių metimų serija - 37. Kamuolys, beje, kaip ir vakar, buvo šlapias; nors ir nelijo, tačiau aikštės danga nespėjo visiškai išdžiūti.
Ką gi, su baudų metimais jau viskas aišku: juos per pustrečių metų įvaldžiau kaip reikiant (sakyčiau, geriau, negu norėjau).
KAS TOLIAU? 🙄
Turiu dar vieną kitą sumanymą, reikės pamėginti...