Vyriausybės pasiųstą kamuoliuką sugavusi beisbolo asociacija tikisi Kaune įrengti modernų aikštyną
Praėjusių metų vasarą po užtrukusių derybų galimybę treniruotis bei žaisti rungtynes Utenos hipodrome esančioje beisbolo aikštėje iškovojusi Lietuvos beisbolo asociacija (LBA) turi dar vieną progą švęsti – asociacijai perduotas žemės sklypas Kaune, kuriame planuojama įkurti aukščiausius standartus atitinkantį beisbolo aikštyną.
LBA prašymu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas projektas buvo patvirtintas Vyriausybės posėdžio metu. Iki šiol Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro teritorijoje (Taikos pr. 181) buvusios ir pagal paskirtį nenaudotos keturios sporto aikštelės pasirašius panaudos sutartį bus perduotos LBA.
Patvirtintame projekte buvo pažymėta, kad dar 2015-aisiais minėto sklypo detaliajame plane buvo numatytas beisbolo aikštės įrengimas.
Tokios džiugios naujienos iš Vyriausybės kabinetų – savotiška kompensacija mūsų šalies beisbolo visuomenei už ankstesnių metų nesėkmes derinant beisbolo aikštynų klausimą.
Dar 2011-aisiais Vyriausybės sprendimu LBA paskirtas žemės plotas Vilniaus Žirmūnų mikrorajone liko be standartus atitinkančios aikštelės. Gyvenamųjų namų pašonėje planuotas projektas tąkart sulaukė visuomenės pasipriešinimo. Taip ilgai planuotas beisbolo aikštynų projektas liko neįgyvendintas daliai politikų teigiant, kad beisbolas „atims iš daugiau nei 6 tūkst. Žirmūnų gyventojų kilometrų ruožo Neries pakrantę“.
2015-aisiais LBA patyrė kitą smūgį. Nuo 2008 metų beisbolą Utenos miesto hipodrome įrengtoje aikštelėje žaidusiam klubui „Vėtra“ stadiono valdytojų iškelti nauji finansiniai reikalavimai tapo nebeįkandami.
Tik praėjusiais metais prie vieno stalo vėl susėdus stadioną valdančiai „Kasandros grupei“, buvo rastas Utenos miesto savivaldybės ir LBA kompromisas, sutartos naujos sąlygos.
Liepos pabaigoje žaibiškais tempais sutvarkytoje aikštelėje Utenoje Lietuvos vyrų beisbolo rinktinė kovojo dėl bilieto į Europos čempionato elitinio diviziono atrankos etapą rungtynių serijoje su Izraelio beisbolininkais.
Šįkart 131 numeriu Taikos prospekte Kaune pažymėtu adresu aikštyną rengsiančiai LBA, panašu, tokių kliūčių, kokios buvo 2011-aisiais Vilniuje, nebus.
Mūsų šalies beisbolo asociacijai beliko parengti ir pasirašyti sutartį su Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centru, tada bus galima vykdyti aikštyno rekonstrukcijos ir pritaikymo treniruotėms bei varžyboms darbus.
Portalas LRT.lt susisiekė su LBA prezidentu Virmidu Neverausku ir pasikalbėjo apie LBA perduotą sklypą, atnaujinimo darbus ir Lietuvos beisbolo ateitį.
– Kiek ilgai buvo siekiama gauti šį sklypą beisbolo reikmėms?
– Geras klausimas. Visą šį reikalą išjudino Kaune įsikūręs beisbolo klubas. Viskas, tikriausiai, prasidėjo dar nuo kokių 1995-ųjų. Buvo labai ilgas viso šio reikalo įgyvendinimo procesas. Iš pradžių Kauno klubas bandė dirbti savo iniciatyva, tačiau greitai buvo pamatyta, kad vien klubui šio plano išpildyti nepavyks, ir buvo kreiptasi į Lietuvos beisbolo asociaciją.
– Ar minėto sklypo plane ir anksčiau buvo paskirtas plotas beisbolo aikštynui?
– Ten visada buvo „Gintaro“ stadionas, turėjęs nemažą plotą. Futbolo aikštėje jau kokius 20 metų buvo žaidžiamas futbolas. Šalia buvo daroma kitos paskirties aikštė. Iš pradžių tam buvo lėšų, bet vėliau jų pritrūko.
Kauno klubas padarė juridinių klaidų – aikštė nebuvo įforminta kaip skirta beisbolo reikmėms. Viskas baigėsi tuo, kad ta vieta, kuri buvo ruošiama beisbolui, į kurią buvo investuota keli šimtai tūkstančių litų – padaryti drenažai ir t. t., buvo grąžinta atgal. Taip nutiko, nepaisant to, kad aikštėje jau buvo sužaistos ir kelios Lietuvos beisbolo čempionato rungtynės.
Šalia buvo suformuotas sklypas profesinės mokyklos teritorijoje. Tai reiškė, kad žemė priklausė Švietimo ministerijai. Dėl šio ploto biurokratiniai procesai vyko maždaug 6 metus.
– Ar tuos visus metus tas žemės plotas buvo kaip nors naudojamas?
– Toje senoje „Gintaro“ aikštėje dar buvo žaidžiama, kadangi aikštė buvo renovuota. Sklype, apie kurį kalbame dabar, nebuvo vykdoma jokia veikla, nes jį reikia iš pagrindų renovuoti. Gaudami šį sklypą, esame iškart pasiruošę atlikti renovavimo darbus.
Tokiu atveju turime realų pagrindą dirbti su tarptautinėmis organizacijomis. Prieš juos esame nekart apsikiaulinę, tikėdamiesi, kad jau anksčiau turėsime žemės plotą kitoms beisbolo aikštelėms. Tokia situacija buvo nutikusi ir Vilniaus Žirmūnų mikrorajone, Baltupiuose. Prašydavome pinigų, būdavome pasiruošę juos investuoti, bet niekaip negalėjome sutvarkyti biurokratinių procesų.
Kai viskas bus aišku, dirbsime su MLB (Major League Baseball – LRT.lt) fondu. Yra ir dar keletas kitų fondų, su kuriais dirbdami galėsime suformuoti netgi kelias aikštes, tarp jų – ir softbolo. 6 ha galime tikrai suformuoti ne vieną aikštelę. Galėsime vykdyti aukšto lygio tarptautinius turnyrus, įvairias Europos taures.
– Jūsų planuose tikriausiai ir tam tikro tribūnų skaičiaus įrengimas?
– Žinoma, kad šiuo metu nesvaigstame apie tūkstančių tribūnų įrengimą. Padarykime pradžiai 500 vietų tribūnas ir dirbkime, kad būtų pritraukti žiūrovai. Ir futbolas sunkiai surenka žiūrovus, tad mes turime dirbti papildomai. Ledo ritulys yra dar vienas pavyzdys, kad žiūrovai noriai stebi komandinio sporto šakas.
Dar neskaičiavome, kiek reikėtų investicijų, nes anksčiau darydami skaičiavimus su Vilniaus vietomis jau buvome nudegę. Turime krūvą projektų, brėžinių ir nesunkiai įgyvendinsime savo viziją, bet turime sulaukti visų reikalingų popierių.
– Jei kalbėtume apie Lietuvos vyrų beisbolo rinktinės reikalus, vyriausiojo trenerio poste jus pakeitė amerikietis Willas Gordonas. Ar pasitraukėte dėl darbų su LBA?
– Naujuoju rinktinės treneriu balsavimo metu buvo išrinktas Willas. Nors mūsų rinktinės rezultatai buvo geri, nuspręsta, kad mano indėlio daugiau reikia asociacijos prezidento pareigoms. Jeigu bus rezultatai, reiškia, viskas eina teisinga linkme. Rezultatai mums yra labai svarbūs, nes jie lemia finansavimą iš paramos fondų.
Darbo turime sočiai. Neseniai Vilniuje vyko beisbolo kongresas, vasario pabaigoje rengsime Beisbolo-5 čempionatą. Rugpjūčio mėnesį laukia kvalifikacinis Europos čempionato turas Utenoje, kuriame varžysis šešios komandos. Nugalėjusi komanda pateks tarp aštuonių stipriausių Europos komandų. Turime nemažus šansus. Kitas pogrupis Maskvoje – žymiai stipresnis. Jeigu tik pavyks visus žaidėjus, rungtyniaujančius užsienyje, surinkti, šansai yra dideli.
– Grįžkime prie sklypo gavimo temos. Ką tai reiškia Kauno ir visam Lietuvos beisbolui?
– Kaune yra ir daugiau komandų. Kauno komandos žaidėjai turės puikią vietą treniruotis. Ir rinktinei atsiranda daugiau galimybių. Mes patys ne vienerius metus esame priversti ieškoti treniruočių vietų užsienyje – Čekijoje, JAV, o šiemet teks ruoštis ir Japonijoje.
Be to, galėsime Lietuvoje ruoštis kviesti ir kitas komandas, rengti Europos čempionatus ir kitus taurių turnyrus. Rengsime juos tam, kad aikštė būtų panaudota pagal paskirtį. Be aikštės nieko negalėjome daryti.
Turime gerus organizacinius gebėjimus. Susidaro tokia paradoksali situacija – kitose šalyse yra, kur žaisti beisbolą, bet niekas nenori apsiimti organizacine varžybų dalimi. Mūsų šalyje – atvirkščiai – suorganizuoti galime, bet neturime infrastruktūros.
Gerai, kad mums pavyko išspręsti situaciją su Utenos stadionu, kuriame jau vyko rungtynės su Izraelio rinktine. Be aikščių nėra, ką veikti.
Lietuvos beisbolo-5 rinktinė tapo Europos vicečempione
Lietuvos beisbolo-5 rinktinė Vilniuje vykusio Europos čempionato finale serijoje iki dviejų pergalių 0-2 nusileido Prancūzijos komandai ir iškovojo sidabro medalius.
Pirmajame tarpusavio mače lietuviai atsiliko 2:7, tačiau vėliau sugrįžo į rungtynes ir pirmavo minimalia persvara – 10:9. Tuomet jau šovė prancūzų artilerija, kuri sukūrė spurtą 11:0 ir privertė Lietuvos rinktinę nusileisti rezultatu 10:20.
Antrajame susitikime Prancūzijos komanda greitai pabėgo į priekį (10:0), o nebereikšmingu metu pelnytas lietuvių taškas nebeišgelbėjo – Lietuvos ekipą 12:1 parbloškę prancūzai tapo Europos čempionais.
Prieš pat mačą Lietuvos rinktinė neteko svarbaus beisbolininko Luko Sirgėdo, kuris apšilimo metu susižeidė akį ir buvo perduotas į medikų rankas.
Dar vakar lietuviai Europos pirmenybių pusfinalyje serijoje iki dviejų pergalių 2-0 nugalėjo Rusijos rinktinę ir iškovojo kelialapį į Meksikoje vyksiantį pasaulio čempionatą.
Lietuvos komandą beisbolo-5 Europos čempionate sudarė Aistė Vaišnoraitė, Nomeda Neverauskaitė, Ugnė Kučinskaitė, Lukas Sirgėdas, Lukas Pupininkas, Vilius Paikovas, Tomas Ramelis ir Tomas Jankoitis. Rinktinės treneris – Eimantas Žičkus.
Praėjusių metų vasarą po užtrukusių derybų galimybę treniruotis bei žaisti rungtynes Utenos hipodrome esančioje beisbolo aikštėje iškovojusi Lietuvos beisbolo asociacija (LBA) turi dar vieną progą švęsti – asociacijai perduotas žemės sklypas Kaune, kuriame planuojama įkurti aukščiausius standartus atitinkantį beisbolo aikštyną.
LBA prašymu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas projektas buvo patvirtintas Vyriausybės posėdžio metu. Iki šiol Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro teritorijoje (Taikos pr. 181) buvusios ir pagal paskirtį nenaudotos keturios sporto aikštelės pasirašius panaudos sutartį bus perduotos LBA.
Patvirtintame projekte buvo pažymėta, kad dar 2015-aisiais minėto sklypo detaliajame plane buvo numatytas beisbolo aikštės įrengimas.
Tokios džiugios naujienos iš Vyriausybės kabinetų – savotiška kompensacija mūsų šalies beisbolo visuomenei už ankstesnių metų nesėkmes derinant beisbolo aikštynų klausimą.
Dar 2011-aisiais Vyriausybės sprendimu LBA paskirtas žemės plotas Vilniaus Žirmūnų mikrorajone liko be standartus atitinkančios aikštelės. Gyvenamųjų namų pašonėje planuotas projektas tąkart sulaukė visuomenės pasipriešinimo. Taip ilgai planuotas beisbolo aikštynų projektas liko neįgyvendintas daliai politikų teigiant, kad beisbolas „atims iš daugiau nei 6 tūkst. Žirmūnų gyventojų kilometrų ruožo Neries pakrantę“.
2015-aisiais LBA patyrė kitą smūgį. Nuo 2008 metų beisbolą Utenos miesto hipodrome įrengtoje aikštelėje žaidusiam klubui „Vėtra“ stadiono valdytojų iškelti nauji finansiniai reikalavimai tapo nebeįkandami.
Tik praėjusiais metais prie vieno stalo vėl susėdus stadioną valdančiai „Kasandros grupei“, buvo rastas Utenos miesto savivaldybės ir LBA kompromisas, sutartos naujos sąlygos.
Liepos pabaigoje žaibiškais tempais sutvarkytoje aikštelėje Utenoje Lietuvos vyrų beisbolo rinktinė kovojo dėl bilieto į Europos čempionato elitinio diviziono atrankos etapą rungtynių serijoje su Izraelio beisbolininkais.
Šįkart 131 numeriu Taikos prospekte Kaune pažymėtu adresu aikštyną rengsiančiai LBA, panašu, tokių kliūčių, kokios buvo 2011-aisiais Vilniuje, nebus.
Mūsų šalies beisbolo asociacijai beliko parengti ir pasirašyti sutartį su Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centru, tada bus galima vykdyti aikštyno rekonstrukcijos ir pritaikymo treniruotėms bei varžyboms darbus.
Portalas LRT.lt susisiekė su LBA prezidentu Virmidu Neverausku ir pasikalbėjo apie LBA perduotą sklypą, atnaujinimo darbus ir Lietuvos beisbolo ateitį.
– Kiek ilgai buvo siekiama gauti šį sklypą beisbolo reikmėms?
– Geras klausimas. Visą šį reikalą išjudino Kaune įsikūręs beisbolo klubas. Viskas, tikriausiai, prasidėjo dar nuo kokių 1995-ųjų. Buvo labai ilgas viso šio reikalo įgyvendinimo procesas. Iš pradžių Kauno klubas bandė dirbti savo iniciatyva, tačiau greitai buvo pamatyta, kad vien klubui šio plano išpildyti nepavyks, ir buvo kreiptasi į Lietuvos beisbolo asociaciją.
– Ar minėto sklypo plane ir anksčiau buvo paskirtas plotas beisbolo aikštynui?
– Ten visada buvo „Gintaro“ stadionas, turėjęs nemažą plotą. Futbolo aikštėje jau kokius 20 metų buvo žaidžiamas futbolas. Šalia buvo daroma kitos paskirties aikštė. Iš pradžių tam buvo lėšų, bet vėliau jų pritrūko.
Kauno klubas padarė juridinių klaidų – aikštė nebuvo įforminta kaip skirta beisbolo reikmėms. Viskas baigėsi tuo, kad ta vieta, kuri buvo ruošiama beisbolui, į kurią buvo investuota keli šimtai tūkstančių litų – padaryti drenažai ir t. t., buvo grąžinta atgal. Taip nutiko, nepaisant to, kad aikštėje jau buvo sužaistos ir kelios Lietuvos beisbolo čempionato rungtynės.
Šalia buvo suformuotas sklypas profesinės mokyklos teritorijoje. Tai reiškė, kad žemė priklausė Švietimo ministerijai. Dėl šio ploto biurokratiniai procesai vyko maždaug 6 metus.
– Ar tuos visus metus tas žemės plotas buvo kaip nors naudojamas?
– Toje senoje „Gintaro“ aikštėje dar buvo žaidžiama, kadangi aikštė buvo renovuota. Sklype, apie kurį kalbame dabar, nebuvo vykdoma jokia veikla, nes jį reikia iš pagrindų renovuoti. Gaudami šį sklypą, esame iškart pasiruošę atlikti renovavimo darbus.
Tokiu atveju turime realų pagrindą dirbti su tarptautinėmis organizacijomis. Prieš juos esame nekart apsikiaulinę, tikėdamiesi, kad jau anksčiau turėsime žemės plotą kitoms beisbolo aikštelėms. Tokia situacija buvo nutikusi ir Vilniaus Žirmūnų mikrorajone, Baltupiuose. Prašydavome pinigų, būdavome pasiruošę juos investuoti, bet niekaip negalėjome sutvarkyti biurokratinių procesų.
Kai viskas bus aišku, dirbsime su MLB (Major League Baseball – LRT.lt) fondu. Yra ir dar keletas kitų fondų, su kuriais dirbdami galėsime suformuoti netgi kelias aikštes, tarp jų – ir softbolo. 6 ha galime tikrai suformuoti ne vieną aikštelę. Galėsime vykdyti aukšto lygio tarptautinius turnyrus, įvairias Europos taures.
– Jūsų planuose tikriausiai ir tam tikro tribūnų skaičiaus įrengimas?
– Žinoma, kad šiuo metu nesvaigstame apie tūkstančių tribūnų įrengimą. Padarykime pradžiai 500 vietų tribūnas ir dirbkime, kad būtų pritraukti žiūrovai. Ir futbolas sunkiai surenka žiūrovus, tad mes turime dirbti papildomai. Ledo ritulys yra dar vienas pavyzdys, kad žiūrovai noriai stebi komandinio sporto šakas.
Dar neskaičiavome, kiek reikėtų investicijų, nes anksčiau darydami skaičiavimus su Vilniaus vietomis jau buvome nudegę. Turime krūvą projektų, brėžinių ir nesunkiai įgyvendinsime savo viziją, bet turime sulaukti visų reikalingų popierių.
– Jei kalbėtume apie Lietuvos vyrų beisbolo rinktinės reikalus, vyriausiojo trenerio poste jus pakeitė amerikietis Willas Gordonas. Ar pasitraukėte dėl darbų su LBA?
– Naujuoju rinktinės treneriu balsavimo metu buvo išrinktas Willas. Nors mūsų rinktinės rezultatai buvo geri, nuspręsta, kad mano indėlio daugiau reikia asociacijos prezidento pareigoms. Jeigu bus rezultatai, reiškia, viskas eina teisinga linkme. Rezultatai mums yra labai svarbūs, nes jie lemia finansavimą iš paramos fondų.
Darbo turime sočiai. Neseniai Vilniuje vyko beisbolo kongresas, vasario pabaigoje rengsime Beisbolo-5 čempionatą. Rugpjūčio mėnesį laukia kvalifikacinis Europos čempionato turas Utenoje, kuriame varžysis šešios komandos. Nugalėjusi komanda pateks tarp aštuonių stipriausių Europos komandų. Turime nemažus šansus. Kitas pogrupis Maskvoje – žymiai stipresnis. Jeigu tik pavyks visus žaidėjus, rungtyniaujančius užsienyje, surinkti, šansai yra dideli.
– Grįžkime prie sklypo gavimo temos. Ką tai reiškia Kauno ir visam Lietuvos beisbolui?
– Kaune yra ir daugiau komandų. Kauno komandos žaidėjai turės puikią vietą treniruotis. Ir rinktinei atsiranda daugiau galimybių. Mes patys ne vienerius metus esame priversti ieškoti treniruočių vietų užsienyje – Čekijoje, JAV, o šiemet teks ruoštis ir Japonijoje.
Be to, galėsime Lietuvoje ruoštis kviesti ir kitas komandas, rengti Europos čempionatus ir kitus taurių turnyrus. Rengsime juos tam, kad aikštė būtų panaudota pagal paskirtį. Be aikštės nieko negalėjome daryti.
Turime gerus organizacinius gebėjimus. Susidaro tokia paradoksali situacija – kitose šalyse yra, kur žaisti beisbolą, bet niekas nenori apsiimti organizacine varžybų dalimi. Mūsų šalyje – atvirkščiai – suorganizuoti galime, bet neturime infrastruktūros.
Gerai, kad mums pavyko išspręsti situaciją su Utenos stadionu, kuriame jau vyko rungtynės su Izraelio rinktine. Be aikščių nėra, ką veikti.